Tiksint minutėms ir mažėjant puodeliams arbatos ėmiau mąstyti apie žmones. Kas kart ėmus galvoti apie juos, pasijauti lyg lašelis vandenyne. Juk jų šitiek daug ir visi jie skirtingi.
Per keturiolika savo gyvenimo metų, žmonių sutikau įvairių: draugiškų, drovių, egoistiškų, savanaudžių ir net savimylų. Tačiau tuo mes kiekvienas ir esame išskirtiniai. Galime jausti, galvoti ir elgtis kaip tik norime, nes mes visi esame ypatingi. Kiekvienas žmogus savyje nešiojasi dalelę kuri priklauso tik jam. Tai kartais būna charizma, juokas, šypsena ar netgi akių spalva. Jei visi būtumėme vienodi, kokia nauda tada gyventi?
Tačiau kaip ir sakiau žmonių būna įvairių. Kai kurie iš jų atsiskleidžia, parodo savo išskirtinumą visam pasauliui, bet kiti deja užsisklendžia savyje ir tampa kaip visi. Jie nesistengia rizikuoti, išbandyti kažką naujo ar parodyti kokie jie iš tikrųjų esa. Tie žmonės tampa viena mase, nieko nemąstančiomis avimis pasiklydusiomis plačiame pasaulyje.
Kalbant apie žmones galiu te pasakyti, kad mes visi galime rinktis kokiais būti. Galime būti drąsūs, nuoširdūs bei teisingi, tačiau niekas mums nedraudžia būti pavyduoliams, dviveidžiams ir apgavikams. Tuo ir įdomus tas žmonių gyvenimas- mes visi atrodome, jaučiame ir galvojame skirtingai.
Tad visiems linkėčiau atsiskleisti, parodyti tikrąjį save ir nebijoti išsiskirti iš minios.
Komentarai
Rašyti komentarą